Sistemingi pareigūnų iškvietimai bei nepagrįsti pranešimai atitinkamoms institucijoms gali būti pripažinti žmogaus terorizavimu

Žmogaus terorizavimas gali pasireikšti ne tik grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kitokiu sistemingu žmogaus bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Tai gali būti įvairūs veiksmai, nukentėjusiajam keliantys baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą, pavyzdžiui, besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ar panašūs veiksmai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija  2018 m. spalio 30 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nustatyta, kad nuteistasis, turėdamas tikslą sukelti savo buvusiai sutuoktinei (t.y. nukentėjusiajai) baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, sistemingai ir melagingai informavo teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos įstaigas apie tariamus pažeidimus nukentėjusiosios šeimoje. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog aukščiau nurodyti veiksmai pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nukentėjusioji buvo priversta nuolat be pagrindo bendrauti su policijos pareigūnais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, esant šiai situacijai, nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi net savo namuose, negalėjo žinoti, kada ir vėl bus iškviesti policijos pareigūnai net ir nakties metu. Tokiais veiksmais nuteistasis siekė sąmoningai sudaryti baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas ne tik nukentėjusiajai, bet ir jų mažamečiam vaikui.