Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija dar 2014 m. spalio 21 d. nutartyje pripažinusi susidariusią teisinę situaciją, kai dar nėra suformuota praktika dėl įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą atsakomybės už palikėjo skolas apimties, ir minėtoje nutartyje konstatavusi draudimą vykdyti išieškojimą iš asmeninio įpėdinių turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, 2018 m. pabaigoje detalizavo savo suformuotą poziciją ir padėjo galutinį tašką šiuo klausimu.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės. Tai reiškia, jog kreditoriaus reikalvimai negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (kasacinio teismo jurisprudencijoje įtvirtinta viena iš įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemų – cum viribus hereditatis).
Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis būtina vadovautis ne a priori, o atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktinių aplinkybių visumą. Todėl straipsnyje yra pateikiama tik bendro pobūdžio informacija. Dėl detalesnės konsultacijos prašome kreiptis info@mgak.lt