Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso redakciją, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su
kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi
kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi išplėtė vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo ir pakeitimo su vienu iš tėvų aplinkybių sąrašą,
jį papildant nauja kasacinio teismo pripažinta esmine aplinkybe– vieno iš tėvų, su kuriuo buvo
nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išvykimą ilgesniam laikui gyventi
(dirbti) į užsienį, paliekant vaiką kitų asmenų priežiūrai. Tokiu būdu, vienam
iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta,
išvykimas ilgesniam laikui ir vaiko palikimas su kitais asmenimis, suteikia
galimybę kitam tėvui reikalauti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Ši kasacinio
teismo nutartis atspindi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo deklaruojamą
požiūrį į prioritetinio geriausių vaiko interesų principo užtikrinimą.
Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis būtina vadovautis ne a priori, o atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktinių aplinkybių visumą. Todėl aukščiau yra pateikiama tik bendro pobūdžio informacija. Dėl detalesnės konsultacijos prašome kreiptis info@mgak.lt